kruteklis

krutẽklis sm. (2) 1. Lk kas dreba, kreta (iš senatvės): Krutẽklis senis, ubagas, kurs kruta nuolatu J. Abudu paseno: paliko tik senileliai, kruteklẽliai Užv. 2. laikrodžio švytuoklė: Glimšterėk krutẽklį, strapterės dziegorius J. Krutẽklis prie dziegoriaus vis kruta iš vieno krašto į antrą J.